Varškėtukai

Varškėtukai buvo Nr. 2 mano vaikystėje. Žinoma, po blynų! Taip taip, ir mes būtent taip juos vadindavome. Va tuos, kur tešla iš esmės iš varškės ir po to kočiojami gyvatėle bei pjaustomi kvadratėliais, vadindavome varškėčiais.

Varškėčiai neatsiejami nuo lietuviškos virtuvės. Dauguma juos mėgsta. Virtus, keptus, kai varškės įdaras tešloje, kai tiesiog tešla iš varškės. O štai pavadinimai kelia sumaištį, nes gaminys lyg ir tas pats, o kiekvienas vadina savaip. Galimas klasikinis nesusikalbėjimo pavyzdys!

Įdėjusi varškėtukus į socialinius tinklus, uždaviau ir klausimą “O kaip jūs vadinate šį gaminį?”. Man buvo įdomu, nes net mūsų namuose kilo nemaža diskusija, nes vyrui jie virtinukai, man varškėtukai, o kai paminėjau, kad dabar parduotuvių lentynose jie vadinami koldūnais su varške, dukra tiesiog užprotestavo ir pasakė, kad koldūnai būna tik su mėsa, ir juos daro tik močiutė 🙂 Būna ir taip! Ir jau kas tiesa – tas ne melas, bet koldūnus daro tik mano mama, o, va, varškėtukus kartą į šimtmetį darau ir aš.

“Dviejų Mėnulių” sekėjai socialiniuose tinkluose iš esmės nieko naujo ir nepasakė – vieni vadina varškėčiais, kiti virtinukais su varške, tretiems tai koldūnai su varške… O įdomiausia, kad pavadinimas visai nepriklauso nuo Lietuvos krašto. Padariau išvadą, kad jis tiesiog kyla iš konkrečios šeimos ir tokiu būdu keliauja iš kartos į kartą.

Man patinka nesaldūs varškėtukai, nes visada juos valgau su uogiene ir grietine. Na, jei jau namie uogienių badas, tuomet į trasą keliauja klevų sirupas, trintos braškės ir t. t. Bet jūs galite pasirinkti – saldinti ar ne varškėtukų įdarą. Ir varškę visada renkuosi 9% riebumo ir rupesnę – man patinka jausti tekstūrą, o keptuose varškėčiuose – tą tįstantį sūrį 🙂

Tešlą galite rinktis gaminti iš kokių tik norite miltų, tik turėkite omeny, kad skirtingi miltai skirtingai sugeria skystį, todėl jo gali reikėti daugiau ar mažiau.

Svarbiausia varškėtukų gamybos dalis – gerai išminkyti tešlą. Rankelėmis tai užtruks ne mažiau 10 min., bet galite minkyti ir virtuviniu kombainu – bus lengviau ir gal kiek greičiau. Minkymas svarbus tuo, kad išsiskirtų gliutenas, ir tešla formuojant virtinukus netrūkinėtų, o būtų elastinga.

Virtinukų tešla:

1. Visus ingredientus sudėkite  į dubenį ir užminkykite tešlą.
2. Tuomet tešlą dar minkykite apie 10 min., po 5 min. tešlai leiskite šiek tiek pailsėti.
3. Palikite pridengtą tešlą pailsėti apie 30 min. ir keliaukite gaminti įdaro.
4. Po pusvalandžio dar paminkykite tešlą ir prie darbo!

Varškės įdaras:

1. Visus ingredientus sumaišykite.
2. Jei norite, kad varškė būtų vienalytė, reikėtų viską sublenderiuoti arba pertrinti per sietelį.

Gamyba:

1. Rekomenduoju tešlą kočioti dalimis. Paimkite trečdalį tešlos ir iškočiokite iki 2 mm storio. Aš tešlą kočioju ant silikoninio padėkliuko, todėl tešlą miltais barstyti reikia tik iš viršaus. Jei kočiosite ant stalo, reikės pabarstyti ir jį.
2. Išpjaukite norimo dydžio skrituliukus, dėkite varškės įdaro ir gerai užspauskite kraštus. Skrituliukų išpjovimui puikiai tiks tai, ką turite namuose – nedidelė stiklinaitė, dangtelis, sausainių pjoviklis… Varškėtukų kraštą uždarykite šakute, supinkite pynutę ar dar kitaip suformuokite varškėtukų kraštą.
3. Taip suformuotus varškėtukus galite užšaldyti arba virti  pasūdytame vandenyje apie 10 min. ir skanauti.

Skanaus iki mėnulio ir atgal!