Jau ne vieneri metai kuriu ne tik savo šeimos šventinius stalus, bet prisidedu ir prie visų norinčių. Natūralu, kad priklausomai nuo šventės dydžio ir svarbos, kyla daugiau ar mažiau klausimų. Tiesą pasakius, šį postą paskatino parašyti ir tai, kad net ir eilinei gimtadienio šventei renkantis tortą nesusipratimų gali kilti galybės. Kodėl? Todėl, kad tas, kas gamina, žino nuo a iki z, o tas, kuris užsakinėja tikrai ne visada yra susipažinęs su visomis konditerinėmis paslaptimis, todėl kartais tenka ieškoti kompromiso tarp išvaizdos ir torto tekstūrinių galimybių. Ir tai visiškai natūralu.
Kadangi kasdien sulaukiu klausimų, kasdien tenka derinti klausimus nuo torto sudėtinių dalių iki jo išvaizdos, todėl nutariau pasidalinti su jumis savo įžvalgomis, kaip nepasimesti saldžiame pasaulyje ir ant šventinio stalo matyti tai, ką tikrai norite ragauti. Iš karto įspėju – su manimi sutikti nebūtina, bet, jei bent keli patarimai pasirodys naudingi, tikslą būsiu pasiekusi 🙂
1. Kiekviena šventė yra šventė, nepriklausomai nuo jos dydžio.
Jei nusprendėte pats/pati negaminti ir užsakinėjate saldumynus iš patyrusių rankų, būkite tikri, jog tos rankos tikrai patyrusios arba kad jos tiesiog dega meile ir noru, kad jūsų šventė būtų skaniausia iki mėnulio ir atgal. Taip pat svarbu, ar tos rankos naudoja gamybai tik pačius geriausius produktus, t. y. jokių riebalų mišinių, biskvitų paruoštukų, pagamintų kremų ir t.t. Išimtis čia galima tik specialių gaminių užsakymui, t. y. specialūs produktai alergiškiems žmonėms ir pan., kurie iš esmės nėra joks blogis. Ir atminkite, pigiai – paprastai nereiškia kokybės, nors ir brangiai ne visada garantuoja puikų skonį.
2. Skaičiuojame svečius ir šventės dienas
Visai nesvarbu, ar tai gimtadienis, ar krikštynos, o gal net vestuvės. Svečius privalote suskaičiuoti. Kodėl? Ogi todėl, kad priklausomai nuo jų skaičiaus, bus galima preliminariai paskaičiuoti, kiek ir ko jums reikėtų, kad svečiai ne tik kad neliktų alkani, bet ir šiek tiek pasisaldintų savo širdeles.
Jei šventė tęsiasi ilgiau nei vieną dieną, tą irgi turite turėti omeny. Tarkim šiais laikais jau gan populiaru ir įprasta vestuves kelti vieną dieną, tačiau antrą dieną jaunavedžiai dar nori pasimėgauti artimųjų ar draugų draugija. Tokiu atveju, praverstų torto gabalėlis ar keksiukas tiems, kurie apimti euforijos nespėjo pasimėgauti jais pirmąją dieną.
Be to, kaip mano patirtis liudija, jei pirmieji paragavę garsiai ištrimituoja “nerealu”, saldus stalas nušluojamas iki menkiausio trupinėlio.
3. Ponas Tortas
Iš savos praktikos galiu pasidalinti, kad turėjau gal tik (greičiausiai, suskaičiuočiau ant vienos rankos pirštų) kelias šventes, kurios praėjo be pono TORTO.
TORTAS tiesiog privalomas! Jis – šventės akcentas. Jis gali būti mažas, didelis, vieno aukšto, dviejų, o gal net visų trijų, vadinamas nuogas (angl. nude) ar puoštas maskarponės šantiji, šokolado ganašu, cukrine mase, veidrodine šokolado glazūra, uogom… Ir taip be pabaigos. Faktas tas, kad jis privalo būti. Įsivaizduokite, kai savo vaikui pasakote, kad gimtadienio torto nebus, arba vestuvių pokylio metu paaiškėja, kad vestuvinio torto nėra. Tad be didelių diskusijų sakome tortui TAIP!
Kadangi sutarėme dėl klausimo “būti ar nebūti”, toliau lieka atsakyti į kitus klausimėlius:
3.1. Torto svoris
3.2. Torto skonis
3.3. Torto išvaizda
3.1. Torto svoris
Paprastai nuo šio klausimo, o tiksliau nuo su juo susijusio – svečių skaičiaus – startuojame. Dar nuo vaikystės pamenu, kaip mama klausiantiems sakydavo, jog tortas apskaičiuojamas pagal tokią formulę: 1 asmeniui 100-150 g torto.
Prie šios formulės pridėsiu dar ir savo praktinius patarimus. Torto svoris yra sąlyginis ir jis priklauso nuo to, ar ant šventinio stalo bus patiekti ir kiti galimi saldumynai – keksiukai, pyragaičiai, sausainiai, žavingieji macarons, panna cotta ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, koks bus torto papuošimas, mat, jei tortas bus dengtas cukrine mase ar gausiai puoštas uogomis, jo svoris bus didesnis, bet valgomo ploto mažiau. Bandau pasakyti, kad cukrinė masė yra bereikalingas balastas, kuris padidina jūsų svorio tortą nuo minimum 400 g iki… Žinau, žinau, kartais ji neišvengiama, bet čia ne apie tai. Uogos, be abejo, šaunu, ypač vasarą, bet jos svorio irgi turi. Todėl svarstant torto svorį, šių aspektų nevalia pamiršti.
Žinodami, kaip bus puošiamas tortas bei tai, kad ant stalo bus tik tortas, drąsiai galite taikyti minėtą formulę kuri galioja su šiokiu tokiu nedideliu rezervu. Tačiau, jei ant stalo tieksite ir kitus saldėsius, tada tortukas gali būti ir simbolinis. Be to, jei torto svoris viršija 4 kg, siūlau galvoti apie dviaukštį.
3.2. Torto skonis
Tortus skirstau į tradicinius ir ne. Kad vienodai suprastume, tradiciniais vadinu visus biskvitinius tortus, t.y. sluoksnis biskvito, pertepimas, sluoksnis biskvito ir t. t. Jei torto aprašyme perskaitote “mėlynių putėsiai, panna cotta”, tada toks priskirtinas prie netradicinių. Kuo šis skirtumas svarbus? O gi tuo, kad tradicinius galima puošti šokoladu, šantiji kremais, plakta grietinėle, uogoms, cukrine mase arba pagal paskutinių metų tortų mados klyksmą palikti “nuogus”. Tiesa, tradiciniai tortai neglazūruojami, nors mūsų padangėje pasitaiko ir tokių variantų. O štai netradicinių, t. y. putėsinių tortų arba dar kitaip vadinamų prancūziško tipo tortų puošimas galimas įvairiom šokolado glazūrom, vaisinėm glazūrom, uogom, bet jie jokiu būdu nėra puošiami cukrine mase ir kremais. Kodėl tokie skirtumai? Dėl gamybos ypatybių, dėl skirtingų tekstūrų, dėl tam tikrų konditerinių dėsnių ir taisyklių. Sakysite, taisyklės yra tam, kad būtų laužomos. Kai kurios taip, bet yra ir tokių, kurių aš net sapnuose nelaužau.
Renkantis tortą jokiu tabu nėra. Jei esi sūrio pyrago fanas, tai kodėl jis negali būti vestuvių saldaus stalo akcentas. Taip, kremu jo neapdengsi (iš principo galima, tik nemanau, kad gerus dalykus reikia gadinti), bet, ar to reikia. Juk yra tokių puikių idėjų, kaip jį paversti stalo šventės karaliumi. Tereikia pasitikėti profesionalais.
Taip pat svarbu žinoti, ar šventėje dalyvausiančių svečių tarpe nėra alergiškų tam tikriems ingridientams asmenų, pvz., riešutams, braškėms, šokoladui ir pan., kad šventė visiems dėl nenumatytų aplinkybių neapkarstų.
Ir svarbiausia: paprastai visi kepėjai turi savo gaminių sąrašą ir, jei jame nerandate savo išsvajoto Napoleono, neverta lieti ašaras. Tiesiog kreipkitės ten, kur jį puikiai gamina.
3.3. Torto išvaizda
Apie torto išvaizdą jau šiek tiek aukščiau buvo rašyta. Aš esu labiau linkusi tortus puošti tuo, kas suvalgoma iki paskutinio kąsnelio, tačiau nespjaunu ir į cukrinę masę. Kartais net ir ypatingiems tortams ir idėjoms, galima apseiti be cukrinės masės, puikiausiai išsisukant su kitomis medžiagomis, bet, jei visgi norėsite ant torto matyti cukrinės masės figūrėles ar kitus cukrinės masės papuošimus, torto apdengimo variantų mažėja, nes cukrus nuo drėgmės tirpsta.
Tiesa, labai svarbu, kad torto puošimo skoninės savybės derėtų su viso torto skoniu. Tad, tarkime, jei tortas biskvitas vanilinis, perteptas uogom ir puriu kremu, tikrai nerekomenduoju jo puošti šokoladu, nes geras juodas šokoladas turi intensyvų skonį ir poskonį, todėl paties torto lengvumas paskęs šokolado jūroje.
Jei norite forminio torto ar tortas bus kelių aukštų, tuomet reikia atkreipti dėmesį ir į torto tekstūrą. Ne visi tortai lengvai pasiduoda formavimui, todėl jei Jums išvaizda svarbi, reikės ieškoti kompromiso ir rinktis labiau tinkantį “patvaresnį” torto skonį, pvz., putėsinį tortą paversti pimpačkiuko figūrėle būtų gan sunki užduotis. Kodėl? Visų pirma, putėsiai nedengiami cukrine mase. Antra, juos reikėtų iš karto formuoti į atitinkamą formą ir, tiesą sakant, tokių dar neteko matyti, bet kadangi šiais laikais viskas sparčiai tobulėja, tai, matyt, tai tėra tik laiko klausimas.
4. Desertai
Be abejonės saldų stalą pagyvins kiti pasirinkti desertai. Juos renkantis siūlau atkreipti į tai, ar renginys furšeto tipo ar sėdimas, koks už lango metų laikas ir kokia auditorija juos valgys.
Jei tai vaikų gimtadienis, tuomet siūlau rinktis neįmantrius, paprastus ir lengvai suvalgomus desertus – sausainukus, macarons, keksiukus, uogų kokteilius, vaisių vėrinukus.
Na, o jei vaišės skirtos labiau suaugusiųjų kompanijai tuomet rekomenduoju įvairius plikytus pyragaičius, putėsinius pyragėlius, macarons, desertus indeliuose ar šaukšteliuose.
Kadangi be desertų ant stalo yra dar ir tortas, desertų nereiktų skaičiuoti kiekvienam svečiui. Geriau patiekti įvairesnių, bet po nedidelį kiekį. Ši taisyklė netaikoma, jei šventė tęsiasi kelias dienas.
Desertų puošimą galima taip pat pritaikyti prie bendros stilistikos, bet gražiausiai žiūrisi, bent mano akiai, uogomis, šokoladu puošti desertai. Ir sakau stiprų “NE” keksiukų puošimui cukrine mase. Ne tik kad nevilioja valgyti, bet ir nežinočiau, kaip tokį saldėsį valgyti, nes tvirtai žinau, kad cukrinės masės nevalgau, o vaizdas bandant ją nuplėšti, kažkur paslėpti ir t.t., estetikos priduoda mažai. Todėl aš sakau TAIP tik taip vadinamiems cupcakes (iš anglų kalbos išvertus tai reikštų mini torčiukai arba keksiukai su kremo kepurėle), o jei visgi norite tiekti muffins (iš anglų kalbos – keksiukai), tai ir tiekite juos tokius, kokius iškepėte.
5. Saldumynai keliauja į šventės vietą
Šventei pasiruošta. Viskas užsakyta, telieka parsivežti tortą ir kitus saldumynus.
Pirma, netransportuokite torto ir kitų saldumynų ant automobilio sėdynių ar rankų. Sėdynės nėra horizontalios, o rankos nuo kiekvieno staigesnio posūkio mesis į priešingą pusę. Finalą patys galite įsivaizduoti.
Antra, iki šventės pradžios visi saldumynai privalo ilsėtis šaltai, išskyrus, žinoma, sausainius be kremų. Ir ne, negalima nei tortų, nei macarons, nei keksiukų laikyti per naktį ant lentynos.
Trečia, prieš ragaujant saldumynai ant stalo turi nutūpti nei anksti, nei vėlai, bet bent prieš 1 h. Tačiau ir čia yra išimtis – vasara. Jei už lango tvoskia karštis, galvokite blaiviai, nes, kai už lango +35 laipsniai, lydosi net žvakės, tad putėsiniai grožiai, kremai lygiai taip pat gali subliukšti.
Linkiu, kad jūsų šventės būtų gražios, šviesios ir skanios iki mėnulio ir atgal!