Kai vos grįžusi prieš pora savaičių iš Milano netikėtai gavau kvietimą sugrįžti dar vienai misijai į Moldovą ir pradėjau ruoštis kelionei, kuri prasidės jau rytoj, pasklaidžiau savo tinklaraštį prisiminimams apie Moldovą atgaivinti. Ir baisiausiai nustebau – trečia dalis apie Moldovą, o tiksliau puikiuosius Milestii Mici vyno rūsius, taip ir neišvydo šviesos čia.
Dažniausiai, kai kalba pakrypsta apie vynus, daugelis mintimis nukeliauja į Prancūziją, Italiją ar dabar taip madingą naująjį vynų pasaulį – Naująją Zelandiją, Australiją, Pietų Ameriką. Moldova tokiu atveju greičiausiai pakliūna dar į neatrastų vyno šalių pasaulį, nors iš tikrųjų vyno pasaulyje ji nėra pirmokė. Po Moldovos saule yra didžiausi vyno rūsiai pasaulyje – Milestii Mici, kuriuose sukaupta didžiausia vyno kolekcija pasaulyje (2005 m. buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą), todėl lankydamasi Moldovoje vėlyvą pavasarį būdama someljė žmona negalėjau neaplankyti šio stebuklo. Turiu pripažinti, per klaidą, mat mintys buvo rašytos maisto tinklaraštininkų žurnalui “Debesys” dar 2015 metais, ir vėliau turėjo nugulti ir čia. Bet dėl įtempto gyvenimo grafiko, deja, primiršau. Tad taisau savo klaidą ir kviečiu visus, kurie lankysis Moldovoje būtinai pasiplanuoti kelionę į Milestii Mici. Publikuoto straipsnio leisiu sau netaisyti ir tekstą įkrauti tokį, koks jis buvo paviešintas. Tikiuosi, dėl to ne mažiau puikus 🙂
Vos atvykus į Milestii Mici, jus pasitiks įspūdingi raudono ir balto vyno fontanai. Taip taip, pirmasis klausimas juos pamačius tikriausiai bus, ar jais teka tikras vynas? Pasirodo, toks klausimas iškyla kiekvienam ten atvykusiam: japonė turistė manęs lyg žinovės užklausė to paties. Teko apgailestauti, kad tai tik vaizduotės padarinys, ir abiems skaniai pasijuokti iš apgaulingos fontano spalvos.Milestii Mici vyninė buvo įkurta 1969 m. 18 km nuo Moldovos sostinės Kišiniovo. Milžiniško komplekso rūsių ilgis sudaro per 200 km, todėl pasivaikščiojimas pėstute ten neįmanomas. Kelionėms vyno rūsiais pasitelkiami automobiliai. Norėdami aplankyti Milestii Mici vyno rūsius, turėtumėte pagalvoti apie ekskursiją iš anksto. Pirma, tam, kad pavyktų užsisakyti ekskursiją su norima ir jums suprantama kalba. Antra, kad susirastumėte transportą, kuriuo vyksite į pačią ekskursiją (transporto priemonę privalo turėti patys turistai). Turbūt pati protingiausia ir priimtiniausia kainos atžvilgiu transporto priemonė yra taksi. Ekskursijos programų yra keletas, kurios pritaikytos tiek pavieniams turistams, tiek didesnėms grupelėms pasirenkant kelių vynų degustaciją ar net rimtą vakarienę. Tad pirmiausiai išsirinkite, ko tuo metu labiausiai trokšta širdis, susiraskite vietinį taksistą ir keliaukite. Taip padarėme ir mes su kolege.
Susirandame informacijos kabinetą, susimokame už ekskursiją (mokėjimas tik grynais) ir laukiame mums paskirtos gidės. Akys vis pakrypsta fontanų link. Taksistas, pastebėjęs mūsų žvilgsnius, patikina, kad ragauti neverta, ir visai netrukus mus besikvatojančias pakviečia į automobilį. Pajudame į vyną sergstinčius rūsius. Rūsiai, kaip ir pridera, pasitinka tamsa, šiokia tokia drėgme ir vėsa. Pavažiavus keliasdešimt metrų rūsiais, anot vietinių, teka ypatingas požeminis šaltinis. Jei tik norėsite, galėsite stabtelėti ir atsigaivinti. Stabtelime ir mes – kas vandens atsigerti, kas selfie pasidaryti. Rūsiai vingiuoja, o už vingių pasirodančios vyno statinės palieka neišdildomą įspūdį – dydis nenusakomas, o mintyse bandymas apkabinti jas rankomis taip ir lieka bandymu. Milžiniškas vyno statinių dydis nėra susijęs su noru pasipuikuoti ar gigantizmo apraiška. Tokį jų dydį sąlygojo anų laikų vyno gamybos ir statinių priežiūros sąlygos: jas plaudavo žmonės rankiniu būdu, todėl statinių dydis turėjo būti toks, kad žmogus galėtų patekti į jų dydį.
Apsidarau ir pamatau nepaprastai gražius kaltus iš metalo vartus, o už jų – vyno saugyklą. Pasirodo ten saugomas ne šiaip sau koks vynas, o taip vadinama Milestii Micii Auksinė kolekcija, į kurią įeina vynai nuo 1986 m. iki 1991 m. Gidė pakviečia į vidų. Nė nepajuntame, kaip mūsų žingsniai tampa tylesni, o nuskambantys žodžiai tariami pusbalsiu, lyg nenorėtume sutrikdyti ten besiilsinčio vyno, pasislėpusio po storu dulkių patalu, gyvenimo.Milestii Mici vyno rūsių miestelio „gatvės“ turi pavadinimus visai, kaip tikrame mieste. Kai kurie pavadinimai pašvęsti vyninės rėmėjų garbei. Ilgėliau sustojame prie Tarptautinės vyno ir vynuogynų organizacijos gatvės (pranc. Rue de l‘Organisation Internationale de la Vigne et le Vin).
Tiesa, ne visas vynas šioje saugykloje yra tik ypatingų metų. Kadangi vyninė nuomoja individualias vyno saugyklas, nuomininkas turi teisę laikyti saugykloje bet kurių metų vyną. Nuomos sąlygos suderamos individualiai, tačiau išsinuomotoje vyno saugykloje gali būti saugomas tik Milestii Mici vyninės pagamintas vynas. Ant išsinuomotos saugyklos yra pagarbiai pakabinama lentelė su nuomotojo vardu. Kaip teko pastebėti, tokios saugyklos gana populiarios tarp kinų. Rodos, jie jau atradę moldaviškų vynų pasaulį. Tiesos dėlei, reikia paminėti, kad seniausias Auksinės kolekcijos vynas tėra 1986 metų. Klausite, kodėl? Juk vyninė įkurta 1969 m.! Atsakymas visai paprastas. Tikriausiai menate 1985 m. Jei ne, tuomet bus įdomu sužinoti, kad 1985 m. gegužės mėn. M. Gorbačiovo įsakymu Sovietų Sąjungoje buvo nustatyti griežti apribojimai alkoholio gamybai ir pardavimui. Šio įsakymo įgyvendinimas kai kuriose Sovietų Sąjungos vietovėse turėjo siaubingų padarinių – buvo naikinamas ne tik pagamintas vynas, bet ir kertami ištisi vynuogynai. Į tokių vietovių sąrašą pakliuvo ir Moldova. Visgi, vietiniams pavyko išsaugoti 5000 vyno butelių, paslepiant nuo kampanijos prižiūrėtojų „lobį“ už rūsiuose įrengtos slaptos slankiojančios sienos. Įdomu ir tai, kad iš šios saugyklos kiekvienam iškeliaujančiam vyno buteliui suteikiamas unikalus numeris. Jo nenusipirksite niekur kitur, tik firminėje vyninės parduotuvėje.
Po pasivažinėjimo vynu dvelkiančiais rūsiais, stabtelime prie blyškia šviesa apšviestos sienos. Mūsų paprašo išlipti iš automobilio ir vos spėju tai padaryti, priešais esanti siena prasiveria. Vos ne aikteliu iš netikėtumo – vynų degustacija vyks rūsiuose. Kadangi buvome tik dviese, tad pasirinkome patį paprasčiausią variantą, tačiau, jei keliausite su didesne kompanija, rekomenduoju pasirinkti labiau turtingą variantą. Nežinau, kaip vyksta platesnio degustacinio meniu pristatymas, bet aš pasigedau turtingesnio apibūdinimo, detalesnės informacijos apie vynus, todėl ši dalis mane kiek nuvylė, nors didelių vilčių į ją, jei atvirai, ir nedėjau.
Nepaisant iki galo neišnaudotų ir neišvystytų turizmo prasme ekskursijos detalių, norėčiau į šią vietą sugrįžti po kokių 10 metų, kad galėčiau palyginti įspūdžius, kuriuos suteikė ši vieta. Na, o kad nepamirščiau sugrįžti, savo ekskursiją, be abejo, pabaigiau firminėje vyno parduotuvėje. Būtų buvęs tikras nusikaltimas nenusipirkti nė vieno vyno butelio iš Auksinės kolekcijos, ar ne?!
P.S. Labai tikiuosi, kad ir po dar vienos kelionės į Moldovą, turėsiu minčių, kuriuomis norėsiu pasidalinti su jumis 😉