Dar birželio mėnesį gavau dovanų Linco sausainių formelę ir ne iš bet ko, o iš pačios “Kvepiantys” autorės Daivos. Kaip ji pati sakė, kad ir toliau kepčiau ir nepamirščiau knygos “Kvepiantys”. Tokia dovana, žinoma, aš labai apsidžiaugiau, nes vis praversdavau knygoje tą puslapį, nes nesugalvojau, kaip gi tas “akis” padaryti. Ir štai – dovana, kuri laukė savo progos. Kad jau gavau dovanų, tai reik gaminti, kaip pridera 🙂
Ir kuo gi Linco akys ypatingos? Prisipažinsiu, man toks klausimas iškilo vos iškepus sausainukus. Tiesa, tokia mintis jau sukirbėjo ir tuomet, kai užminkiusi tešlą, perskaičiau, kad ji turi “pailsėti” šaldytuve per naktį!!! Na tuomet pagalvojau, kas čia per sausainiai, kad jiems taip ilgai ilsėtis reikia. Ir staigmenos tęsėsi toliau… Ir nebandykite jų ragauti tik ką iškeptų, nes gausite nusivilti!!! Jie bus kieti ir nepasiruošę būti suvalgyti.
Sausainukus mažiausiai pusdienį, o dar geriau parą ar net dvi palaikykite dėžutėje, kad atsipalaiduotų ir tuomet jie jus apdovanos tokiais pojūčiais, kokiems ir yra sutverti – vos pravėrus dėžutės dangtelį mano nosį sukuteno pasakiškas aromatas (pamaniau, geras ženklas!), į mane žvelgė trys užburiančios ir magiškai traukiančios akys (netgi keistoka buvo ragauti, lyg ne sausainį kąsčiau), o skonis priminė kažkokį kepinį (tik niekaip negalėjau prisiminti, kokį), kurį kadaise buvau ragavus, bet labiausiai nustebino malonus karamelės poskonis. Beje, šeimos vyrai irgi palankiai (ech, tas vyrų santūrumas) įvertino Linco akytes, tad šis kepinys įtraukiamas į šeimos sausainių sąrašą.
Kažin, ar visai tai, ką aš pajutau valgydama Linco akis, pajautė ir merginos, kurioms pasitaikė proga parauti šių gražuolių šiandien?!Tikiuosi, kad taip 🙂
Ir dar… jau dabar galvą sopa, nes nežinau, kaip nuspręsti, kokių sausainių reikės keptis Kalėdoms, kad jos būtų kvepiančios, nes kuriuos beiškepu, visi labai labai gardūs… Gal atsakymą susapnuosiu, o, jei ne, reikės mesti burtus. O jūs jau turite savo favoritus???
Linco sausainiai
- 150 g sviesto
- 100 g cukraus pudros
- 15 g vanilės cukraus (naudojau naminį)
- 200 g miltų
- žiupsnelis druskos
- 100 g rūgštesnės uogienės (naudojau naminę braškių-serbentų uogienę)
-
Minkštą sviestą išsukite su cukraus pudra ir vanilės cukrumi.
-
Suberkite miltus su druska ir išminkykite vienalytę masę.
-
Suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve per naktį.
-
Tarp dviejų maistinės plėvelės sluoksnių tešlą iškočiokite maždaug 3 mm storio.
-
Formelės pagalba išspauskite sausainukus: vienus lygiu paviršiumi, kitus su skylute (galite pabandykite šiaudelio pagalba padaryti 3 akytes arba tiesiog naudoti nedidelę žvaigždutes, širdelės ir pan. formelę). Turite padaryti vienodą skaičių lygiu paviršiumi ir su skylute, kad vėliau galėtumėte suporuoti.
-
Išdėliokite sausainėlius kepimo popieriumi išklotoje skardoje ir kepkite maždaug 165°-170°C laipsnių orkaitėje (originale nurodyta 160°C laipsnių kaitra, tačiau man joje nekepė) apie 15 min.
-
Atvėsusius sausainukus su skylute apibarstykite cukraus pudra.
-
Ant sausainio lygiu paviršiumi krėskite uogienės, dėkite ant viršaus sausainį su “akytėm”. Uogienės turi būti tiek, kad ji išlįstų per akytes.
-
Sausainukus po poros valandų sudėkite į dėžutes, perskirdami eiles popieriumi. Ragaukite po paros ar dviejų!
Skanaus iki mėnulio ir atgal!