Kai visa (na gal beveik visa) Lietuva jau miegojo, ankstų sausio 1-osios rytą kėliau sparnus link Vienos. Kadangi šią kelionę suplanavome visai netikėtai, likus paskutinėms senųjų metų dienoms, nutariau, kad būtinai turiu pasidalinti visiškai paskutinės minutės kelionės įspūdžiais, juolab, kad pamatėme tikrai nemažai ir kelionė gavosi visapusiškai puiki.
Ankstesni mano apsilankymai Vienoje tetrukdavo keletą valandų pakeliui į Kišiniovą, į kurį teko skraidyti gan dažnai prieš keletą metų. Apie tai buvau rašiusi čia.
 |
| Grojantis meškutis, Viena |
Taigi… gražioji Viena. Greičiausiai ji liks mano atmintyje kaip vienas gražiausių, nepainių, dvelkiančių istorija, elegancija lankytų miestų. Jos dvasia visiškai atitinka mano vidinį pasaulį. Kita vertus, susiruošus ten pabuvoti, reiktų nepamiršti, kad Viena taip pat ir prabangi, o tai reiškia, kad nepigi. Jei nemokate vokiškai, nėra ko panikuoti – tikrai susikalbėsite angliškai. Atsiskaitymas kortele įprastas kaip oras, o maitinimo įstaigose arbatpinigius galėsite taip pat palikti kortele. Jei ja atsiskaitinėsite, mandagiai bus pasakyta, kad arbatpinigiai neįskaičiuoti ir galėsite kortelių skaitytuvo ekrane suvesti norimą sumą.
 |
| Vienos panorama nuo katedros stogo |
Vienoje idealu apsistoti netoli nuo centro, tuomet galėsite Vienos centrą apeiti savomis kojomis. Mes taip ir darėme. Oras buvo nuostabus, tad pirmąją dieną itin daug vaikščiojome. Nuėjome visus 20 km. Kadangi turėjome ankstyvą skrydį be pusryčių, Vienoje pirmiausiai ieškojome vietos papusryčiauti. Tokia misija sausio 1-ą dieną šiek tiek reikalauja pastangų, bet paieškojus arčiau centro tikrai buvo galima rasti ne vieną veikiančią kavinaitę. Pirmąja pusryčių vieta tapo Burgring 1 kavinė-baras. Ten galima išgerti nuostabios Franziskaner kavos puodelį bei suvalgyti pusryčių pagal kiekvieno skonį.
 |
| Vienos katedros vidus |
Pasistiprinę patraukėme centro link ir pirmiausiai aplankėme Vienos katedrą, užlipome jos pietiniu laiptų sukiniu (viso 343 laipteliai į dangų) ir gerėjomės miesto panorama nuo viršaus. Išėję iš katedros patekome į kalėdinę mugę ir, žinoma, išgėrėme po puodelį Glühwein (liet. karštas vynas) bei suvalgėme Pretzel. Tokių kalėdinių miestelių Vienoje šventiniu laikotarpiu yra ne vienas, pvz., šalia rotušės, kur netgi buvo įrengta čiuožykla; muziejų kvartalas taip pat turėjo savąjį.
 |
| Vienos koncertų salė |
Vakarinę dalį pradėjome Vienos koncertų rūmuose (vok. Wiener Konzerthaus) nuostabiu L. Bethoveno 250-ųjų gimimo metinių proga skirtu koncertu, kuriame skambėjo Bethoveno 9-oji simfonija ir jos “Odė džiaugsmui”, atliekama Vienos simfoninio orkestro. Bilietus, beje, į šį koncertą nusipirkome likus dviems dienoms iki skrydžio – tiesiog laimės kūdikiai, kad juos gavome. Tikrai rekomenduoju, prieš atvykstant pasidomėti ir apsilankyti kokiame nors kultūriniame renginyje Vienoje, nes ji tuo turtinga.
Po koncerto, kad netektų miegoti tuščiais pilvais, vakarienės užėjome į Cafe Amacord. Ši vieta mėgiama tiek vietinių, tiek turistų. Gan jauki ir netriukšminga, o ir maistas puikus.
Antrą dieną nusipirkome bilietus į apžvalginius turus autobusu (Hop On Hop Off Bus) nutarę, kad visgi per kelias dienas nepavyks visko savo kojomis apeiti. Autobusai važiuoja kas 10-15 min., tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šaltuoju metų laiku paskutinis autubusas važiuoja apie 17 h. Bilietas suaugusiajam parai kainuoja 24 eur; apima 2 maršrutus. Drąsiai galiu teigti, kad pirkti šį malonumą verta, nes informacijos pateikiama nemažai ir labai įdomios.
 |
| Vienos rotušės vidinis žaliasis kiemelis |
Pirmiausiai vykome raudonuoju maršrutu ir tam tikrose mūsų pasirinktose stotelėse išlipdavome pasižvalgyti po objektus, pvz., išlipome muziejų kvartale, išgėrėme Punsch‘o ten esančiame kalėdiniame miestelyje, tuomet nukeliavome pėstute iki Vienos rotušės, apžiūrėjome ją ir pasisvečiavę prie jos esančioje čiuožykloje, įsėdome į toliau važiuojantį autobusą. Su juo nukeliavome iki Votivkirche stotelės.
 |
| Votivkirche |
Nuostabi gotikinė Votivkirche turi labai įdomią istoriją, bet mus labiausiai nustebinęs dalykas buvo tai, kad šioje bažnyčioje dalinama begliutenė komunija. Visiškas prisitaikymas prie šių laikų!
 |
| Skelbimas dėl begliutenės komunijos Votivkirche |
Išsakę maldas toliau keliavome autobusu iki Schwedenplatz (Švedijos aikštė) stotelės, kurioje išvyksta senasis Vienos tramvajus. Pasivažinėjimas šiuo istoriniu stebuklu trunka apie 25 min. ir prieš perkant bilietą reikėtų pasiteirauti, į kelintos valandos maršrutą pakliūsite, nes jame tėra apie 25 vietos.
Mūsų pasivažinėjimas su išlipimais pasižvalgyti po objektus raudonuoju maršrutu užtruko nei daug, nei mažai – 5 h. O po jo keliavome priverstinio apsipirkimo – nespėjus nusileisti Vienoje mano batų užtrauktukas griežtai atsisakė veikti, tad nieko kito nebeliko, kaip ieškotis naujų batų. Apsipirkimas atsiėjo ne taip ir brangiai, nes tuo metu Vienoje jau buvo prasidėjusios sezoninės nuolaidos, o kai kurios parduotuvės netgi siūlė 60 % nuolaidą visoms turimoms prekėms. Mano nelaimei ir vyro laimei, keliavome tik su kuprinėmis :)))
 |
| Malonus senukas pasitinka kiekvieną Cafe Central klientą |
Sėkmingai įvykdžius batų užduotį – patraukėme ieškoti maisto. Nepatikėsite, Vienoje yra pora senų kavinių, prie kurių driekiasi eilės. Ir kitaip ten nepateksi Tad pažiūrėję į laikrodį bei eilės judėjimo greitį, nusprendėme pastovėti prie Café Central durų. Café Central kavos namai buvo įkurti 1876 m. ir tuo metu tai buvo vieni garsiausių ir geriausių Austrijos ir, netgi manoma, pasaulio kavos namų. Staliuko laukėme apie 30 min. Viską atpirko itin šiltas ir dėmesingas aptarnavimas (buvau nustebusi, kad tokiam konvejeryje dirbant tai dar įmanoma), maisto kokybė ir… nuostabus desertas su puodeliu Melange. Vis dar išlaikyta autentiška aplinka ir gyvas pianino garsas leidžia pajusti anų laikų dvasią.
 |
| Desertas su puodeliu Melange Cafe Central kavos namuose |
Trečią viešnagės dieną pradėjome pusryčiais geriausiai žinomame Vienos turguje Naschmarkt. Pasirinkome Café Do-An, kurie vieni pirmųjų atsidarė šiame turguje. Šiame turguje netrūksta spalvų, skonių, kvapų ir vietiniai netgi sako, kad jei reikiamo produkto ar ingrediento nerandi Naschmarkt‘e, tai greičiausiai jo nerasi visoje Vienoje.
 |
| Įvairių rūšių bandelės, Naschmarkt |
Produktų gausa ir įvairovė tikrai stebinanti, o ką jau bekalbėti apie vasarą, kai gausu šviežių vaisių ir daržovių, nors pastarųjų netrūko ir dabar.
 |
| Sūriai Naschmarkt‘e |
Čia galima įsigyti nuo įvairių šviežių daržovių ir vaisių, sūrių, actų, aliejų, makaronų iki humuso, baklavos, prieskonių, šviežios žuvies ir jūros gėrybių, arbatų…
 |
| Švieži makaronai, Naschmarkt |
 |
| Prieskoniai, Naschmarkt |
Po pusryčių išskubėjome ieškoti savojo autobuso, keliaujančio mėlynuoju maršrutu. Žvelgiant į maršruto stoteles norėjosi išlipti keletoje jų, tačiau dėl laiko stokos teko rinktis vos pora. O ir oras paskutinę dieną buvo žvarbokai žiemiškas.
 |
| Schönbrunn Schloss fragmentas |
Schönbrunn Schloss (liet. Šionbruno rūmai) – vieta, į kurią norėčiau sugrįžti dar kartą, idealu šiltuoju metų laiku. Tai neįtikėtino grožio rūmai su milžinišku sodu, kadaise priklausę Habsburgų dinastijai ir buvę jų vasaros rezidencija.
 |
| Schönbrunn Schloss sodo fragmentas |
Tikiu, vien ten būtų įmanoma praleisti visą dieną. Sakoma, kad juos kasmet aplanko daugiau nei 3,5 mln. turistų. Beje, šie rūmai yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kelionę vainikavo vėlyvi pietūs Cafe Sperl. Tai nuo 1880 m. veikiantys kavos namai ir per visą savo gyvavimo istoriją turėjo tik 2 savininkus. Dabartiniai savininkai vis dar sukiojasi tarp darbuotojų, o savininko žmona netgi prideda savo ranką prie desertų. Neįtikėtina, ar ne?! Čia irgi gali tekti luktelėti staliuko, bet tikrai nepasigailėsite. Kadangi šie kavos namai randasi ne pačioje Vienos širdyje, juose renkasi daugiau vietiniai.
 |
| Tradicinis ir ypatingasis Sperl šnitzeliai, Cafe Sperl |
Tiek tradicinis, tiek ypatingasis Sperl grūdėtasis šniceliai buvo puikūs. O prieš bėgant į orouostą maktelėjome po paskutinį puodelį Melange. Tiesa, “vyšnaitės ant torto” nebespėjome uždėti, tad labai tikiuosi į Vieną dar sugrįžti.
Keliaukite iki mėnulio ir atgal!