Chimichurri padažas

Šiemet jau besibaigiant žiemai pajutau potraukį visokioms žolelėms. Ypatingai man jų norėjosi įvairių padažų pagrindu, tad nejučiomis namuose susiklostė šeštadieninė padažų gamybos tradicija. Naminiai padažai visada išsiskirs savo skonio, trintų žolelių aromatas maloniai nuvilnys virtuvėje ir už jos ribų, o tokiais padažais pagardinti patiekalai bus tiesiog tobuli gomuriui.

Chimichurri padažą prie kepsnio visada renkasi mano vyras restorane “Town Steakhouse“. Ir, atvirai sakant, aš vis taip pažiūrėdavau ir nesuprasdavau, kas jame tokio, kad jo taip turėtų norėtis. Matyt, man taip rodės, nes nesu didelė kalendros gerbėja. Bet pati labai nustebau, kokioooo gerumo jis man pasirodė, kai pati pagaminau. Tik pirmą kartą teko konsultuotis su vyru, kokio tirštumo padažas turėtų būti bei dėl skonio subalansavimo.

Kas tas chimichurri, tikiu, paklaus ne vienas. Chimichurri padažas yra kilęs iš Argentinos, Urugvajaus, paprastai patiekiamas prie ten garsėjančių kepsnių. Tai vienas žaliųjų gerai pasaulyje žinomų padažų, pagamintas iš žolelių, paprastai petražolių, kalendros, raudonėlio. Jo gamybai būtini raudono vyno actas bei alyvuogių aliejus. O gamyba, panašiai kaip pesto padažo, itin paprasta – viską sudedame į smulkintuvą ir sutriname arba pasinaudojame blenderiu. Tinka prie bet kokių mėsos patiekalų, taip pat kaip pagardas ant duonelės. Kiek pikantiško skonio, tad galbūt ne kiekvienam įtiks, bet pabandyti verta.

1. Į trintuvo indą sudėkite petražoles, kalendras, raudonėlį, česnaką ir druską.
2. Ten pat įspauskite citrinos sultis ir supilkite raudono vyno actą, aliejų.
3. Viską sutrinkite.
4. Įberkite čili dribsnių ir maltų juodųjų pipirų, išmaišykite. Padažo tirštumą galite reguliuoti įpildami dar alyvuogių aliejaus.
5. Šaltai laikomas tikrai išstovės bent pora savaičių, bet susivalgo greičiau 😉

Skanaus iki mėnulio ir atgal!