Chimichurri padažas

Šiemet jau besibaigiant žiemai pajutau potraukį visokioms žolelėms. Ypatingai man jų norėjosi įvairių padažų pagrindu, tad nejučiomis namuose susiklostė šeštadieninė padažų gamybos tradicija. Naminiai padažai visada išsiskirs savo skonio, trintų žolelių aromatas maloniai nuvilnys virtuvėje ir už jos ribų, o tokiais padažais pagardinti patiekalai bus tiesiog tobuli gomuriui.

Chimichurri padažą prie kepsnio visada renkasi mano vyras restorane “Town Steakhouse“. Ir, atvirai sakant, aš vis taip pažiūrėdavau ir nesuprasdavau, kas jame tokio, kad jo taip turėtų norėtis. Matyt, man taip rodės, nes nesu didelė kalendros gerbėja. Bet pati labai nustebau, kokioooo gerumo šis padažas man pasirodė, kai pati jį pagaminau.

Kas tas chimichurri, tikiu, paklaus ne vienas. Chimichurri padažas yra kilęs iš Argentinos, Urugvajaus, paprastai patiekiamas prie ten garsėjančių kepsnių. Tai vienas gerai pasaulyje žinomų padažų, pagamintas iš žolelių, paprastai petražolių, kalendros, raudonėlio. Tačiau priesnokines žoles galima keisti ir šio padažo gamybai, pvz., naudoti mėtą, krapus ir pan. Jo gamybai būtini raudono vyno actas bei alyvuogių aliejus. O gamyba ne itin sudėtinga, bet pareikalaus šiek tiek kantrybės, nes ingredientus reikia itin smulkiai supjaustyti.

Šis padažas tinka prie bet kokių mėsos patiekalų, taip pat kaip pagardas ant duonelės. Kiek pikantiško skonio, tad galbūt ne kiekvienam įtiks, bet pabandyti verta.

1. Petražoles, kalendras, raudonėlį, raudoną svogūną ir česnaką itin smulkiai sukapokite. Viską sudėkite į dubenį.
2. Ten pat įspauskite citrinos sultis ir supilkite raudono vyno actą, aliejų, prieskonius. Padažo tirštumą galite reguliuoti įpildami dar alyvuogių aliejaus.
3. Statykite į šaldytuvą bent porai valandų, kad susimaišytų skoniai.
4. Šaltai laikomas tikrai išstovės bent pora savaičių, bet susivalgo greičiau 😉

PS. Viską galima sutrinti ir trintuvu, bet padažo konsistencija bus šiek tiek kitokia.

Skanaus iki mėnulio ir atgal!