Mano gyvenimas nuostabus tuo, kad tai tas, tai anas stebuklingo nukrinta iš dangaus. Netikėtai, smagiai ir be abejonės su dideliu BUM. Vos grįžusi iš Milano, sulaukiau kvietimo vėl apsilankyti Moldovoje ir nedvejodama sutikau. Atsakymų į klausimą “kodėl” yra ne vienas. Iš esmės norėjau pažiūrėti, ar kas nors ten per 2 metus pasikeitė, o labiausiai tai aplankyti savo draugę Olgą, kurios nemačiau tuos pačius 2 metus.
Gatvės skulptūra, Kišiniovas
Be galo smagu sugrįžti į miestus, vietas, kuriuos pažįstu, kur nereikia žemėlapio, nes žinau – nepasiklysiu, kur jaučiuosi tarsi sava ir tik kalba išduoda, kad esu ne vietinė. Ir, rodės, jau buvau perpratusi moldavų mentalitetą, temperamentą ir būdą, bet šį kartą atradau dar daug to, ko nemačiau šioje šalyje.
Nors iš esmės Kišiniove radau tuos pačius pastatus, tuos pačius parkus, gatves, žmones, gal dėl skaičiai šviečiančios saulės, o gal dėl kažkur netoli besisukiojančio pavasario man pasirodė, kad žmonių veiduose daugiau vilties, šypsenų. Nemeluosiu, ekonominė situacija iš esmės ten nepakito, tačiau kai kur tvarkomi šaligatviai (jų vietomis visai nebuvo), kavinės pilnos klegančių balsų, o kai kurių valstybinių institucijų tualetuose atsirado tualetinio popieriaus (nesijuokite, prie to, kas mums įprasta, ten žengiama pamažu).
Kišiniovo turgaus gėrybės
Kadangi apsistoti pas save maloniai pakvietė mano draugė, negalėjau nesutikti. Lokacija buvo tiesiog puiki ir viską pasiekdavau pėstute. Apie vietinio turgaus gėrius (peržiemojusias vynuoges, nerealaus skonio granatus), vietinio puikios kokybės trikotažo gaminius su mums juokingomis kainomis nesiplėsiu, nes nieko naujo čia pridurti nėra – pirkite ir vežkite pilnus lagaminus, ypač vaikams. Iš esmės šiuo įrašu noriu pasidalinti patirtimi apie naujas atrastas šaunias kavinaites, restoranus ir… Martyšorą 🙂
Beveik kasdien lankydavausi prancūziško stiliaus kavinaitėje Delice D’Ange – ten su kolegėmis išgerdavom puodelį kavos užkąsdamos kokiu skanėstu. Kartą teko ir pusryčiauti. Tikrai puiki vieta draugiškam pasisėdėjimui ar netgi padirbėjimui, turi nemaža erdvę vaikams, kainos vietiniams gal ir didokos, bet mūsų piniginėms normalios. Beje, kavinaitė priklauso tiems patiems savininkams, kaip ir Pani Pit restoranas, apie kurį rašiau čia.
Delice D’ange desertai, Kišiniovas
Kalbant apie kavą, superinė vieta Tucano Coffee Costa Rica, į kurią plūsta ir vietiniai. Mūsų Coffee Inn, Vero Coffee ir pan. atitikmuo. Čia gausite ne tik klasikinio cappuccino ar latte kavos, bet galėsite mėgautis ir kavomis su įvairiausiais priedais.
Tucano Coffee Costa Rica, Kišiniovas
Atsipūsti ir skaniai išgerti kavos ar kokį įmantrų glotnutį (angl. smoothie) galite ir Robert’s Coffee.
Jei norėsite vakarą praleisti, kiek įdomiau ir pagilinti žinias apie moldaviškus vynus, rekomenduoju apsilankyti Invino Enoteca&Wine Bar. Čia galima ateiti tiek taurei vyno, tiek užsisakyti degustaciją, tiek išsirinkti patikusį butelį vyno išsinešti su savimi. Jų turima kolekcija tikrai įspūdinga!
Moldaviški Chardonnay vynai
Buvau pakviesta sudalyvauti moldaviškų Chardonnay vynų degustacijoje. Beje, tiems, kurie domisi vynais, pasakysiu, kad moldaviški vynai nuo 2016 m. pradėti žymėti geografine nuoroda. Nors stengiasi išsaugoti savo tradicijas, tačiau vis labiau sukasi į Vakarus ir stengiasi perimti jų tradicijas. Pavyks?!
Na, ir didžiausias šios kelionės atradimas – restoranas Chianti. Jį, be abejo, užrodė mano puikioji Olga. Jei kada dar tektų grįžti į Kišiniovą, būtinai ten apsilankyčiau. Puikesnis restoranas net nei mano anksčiau pamėgtas Pani Pit.
Salotos japoniškai, Chianti restoranas, Kišiniovas
Nuostabus aptarnavimas, daugelio patiekalų gamyba vyksta jūsų akyse, patiekalai patiekiami nepriekaištingos išvaizdos. O skooooonis! Tiesiog nepakartojama 🙂 Viskas puikiai subalansuota ir gardu. Aš ragavau salotas japonišku stiliumu ir tagliatelle (gaminami čia pat) su rikota ir špinatais.
Ten taip pat verta pasimėgauti ir kokiu nors kokteiliu – pažadu bus tikrai geri, bent jau geresni, nei Lietuvoje. Pas mus, deja, vis dar nemoka nei ledų kokteilių daryti, nei alkoholinių maišyti…
Kad neatrodytų, kad tik kavą gėriau ir pilvą kimšau, papasakosiu Jums dar apie Martyšorą, nes esu tikrai, kad didžioji Jūsų dauguma, nežino, nei kas tai, nei su kuo tai valgoma. Būčiau ir aš nesužinojusi, jei ne grynas atsitiktinumas – kelionės viduryje išaušusi kovo 1-oji. Taigi Martyšoras – yra tradicinė rumunų šventė, švenčiama Rumunijoje, Moldovoje ir kitose teritorijose, kuriose gyvena rumunų bendruomenės. Pats žodis Martyšoras rumunų kalboje reiškia mažybinę kovo formą ir gali būti verčiamas kaip “mažasis kovas”. Ši šventė simbolizuoja pavasario pradžią ir iš esmės yra švenčiama iki kovo pabaigos.
Įdomu dar ir tai, kad šventės simbolis yra talismanas iš suvytų raudonos ir baltos spalvos virvučių su bumbulais. Tikima, kad gavęs dovanų Martyšoro talismaną žmogus bus stiprus ir sveikas visus ateinančius metus. Prekyba talismanais gatvėse labai aktyvi ir pirkėjų nestinga, o Martyšoro spalvomis rengiami netgi medžiai bei puošiamas patalpų interjeras.