Keistosios Cannelés de Bordeaux

Pirmą kartą Cannelés‘ių paragavau ne taip ir seniai, prieš gerus pusantrų metų. Turėjau garbės kartu su keliomis kolegėmis 2012 m. kovo mėnesį stažuotis Bordeaux, kad bent kiek įvaldyčiau mistiškąją prancūzų kalbą. Manot, pavyko? Je ne sais pas… O jei rimtai, manau, kad ne, bet jos pagrindai dabar man padeda mokytis ispanų kalbos.

Taigi, savaitė praleista Bordeaux mieste buvo nuostabi: mus apgyvendino pas labai mielą ir jaukią solidaus amžiaus prancūzų šeimą (buvusi medicinos sesutė ir karininkas), kurie mumis taip rūpinosi, kad net buvo kažkiek nejauku.

Kiekvieną dieną jautėme rūpestį mumis: ar mes pavalgę, ar visko užtenka, nuostabi vakarienė iš 3 dalių, ne 4, jei turėsime omeny ir sūrių stalą (o kaip be jų Prancūzijoje!!!)… O dar oras pakliuvo fantastiškas…o kokie mergaitiški vakarai buvo…tiesiog gera prisiminti 🙂

Tiesa, vieną dieną, visai atsitiktinai kalbos kursuose sutiktos lietuvės dėka buvome nugabentos pažiūrėti ir be abejo įlipti į pačią aukščiausią kopą Europoje – Dune du Pyla. Ir niekas mūsų neklausė, ar norime – buvo pasakyta, kad tai tiesiog tobula proga pamatyti šį grožį.

Na, o dabar arčiau Cannelés de Bordeaux. Prisipažinsiu, nebijodama būti nulinčiuota, kad kartą pietums mielosios šeimininkės įdėtą Cannelé atidaviau, berods, kažkuriai kolegei. Nu nepatiko man baisiai tas reikalas. Atidaviau ir pamiršau, o prisiminti teko jas turbūt po kokio gero pusmečio, kai vienoje kavos tiekimo įstaigų mano vyras prie kavos puodelio paprašė kanelės. Hmmm… pagalvojau, na na, kaži valgys, ar ne. O jis valgė ir vis kartojo, kaip skanu, nuostabu ir t. t. Va tada ir nutariau, ok, rasiu receptą, nusipirksiu formą ir kepsiu kepsiu – gis viskas dėl brangiausiojo.

O pasirodo, formą ne taip ir lengva LT įsigyti, nusipirkau vos prieš savaitę, kai lėkdama mūsų visų mylimoje Maximoje puodelių darželiui už akių užkliuvo Cannelés de Bordeaux forma. Čiupau nedvejodama, nes receptas jau laukė.

Receptą “nugvelbiau” iš Ninos tinklaraščio “Skanusis menas”. Tiesa, ten ji pateikia net 4 receptus, bet aš atidžiai išstudijavau komentarus ir nusprendžiau, kad kepsiu pagal garsiojo prancūzų šefo Alain Ducasse receptą.

Tik galėjo mane kas nors įspėti, kad pradžiai užtektų gaminti iš pusės kiekio, nes kepti teko visus 5 kartus. Vakar 3, šiandien dar 2 kartus. Na, bet praktikos jau yra ir galiu patarti, kad nedėtumėt skardos į patį orkaitės vidurį – ant 2 pakopos kepa žymiai tolygiai ir geriau. Ideali temperatūra 200 laipsnių, iškepa per 50 min. tešlos reikia pilti iki pat formelių viršaus, o ne kaip Nina nurodo 2/3, nes bekepant, skanėstai susitraukia. Ir… nepamirškite, kad tešlą reikia pasiruošti 24 h prieš kepimą.

O dabar jus nustebinsiu, pasakydama, kad… pirmuosius iškeptus skanėstus sušlamščiau dar šiltus ir viena (būtumėt matę mano vyro veidą, teko teisintis, kad netobulų jam tiekti negaliu). Bet antrąją partiją jau jis ragavo ir nelabai buvo aiškiai pasakyta, bet turbūt patiko (labai tikiuosi), nes ryte pabudusi dalies jų neberadau.

Šiandien mano pusryčiai buvo kava ir Cannelés. Negaliu net apsakyti, koks nuostabus jų skonis!!! Romas ir cukrus puikiai atliko savo darbą. Tvirtas traškantis karamele ir romu kvepiantis Canelé apsiaustas puikiai dera su velvetiniu minkštučiu vidumi. Negi būsiu tapusi Cannelés de Bordeaux gerbėja?!

Patarimai

1. Pirmam kartui užsimaišykite tešlą iš 1/2 ar dar geriau 1/4 normos, nes visa norma yra tikrai labai daug 😉 Mano kanelės mini, bet vis tiek manau, kad toks tešlos kiekis yra tikrai didelis.
2. Nepamirškite persijoti miltų ir cukraus pudros.

1. Pieną užvirinkite su smulkiai supjaustytu sviestu ir vanilės cukrumi.
2. Kiaušinius ir kiaušinių trynius išplakite. Suberkite į juos cukraus pudrą ir miltus ir vėl viską gerai išplakite.
3. Pakaitintą iki užvirimo pieną iš lėto srovele pilkite į kiaušinių masę, tuo pačiu metu ją maišydami, kad neliktų gumuliukų.
4. Į paruoštą masę supilkite romą ir viską permaišę uždenkite indą maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą 24 valandoms. Masė gausis pakankamai skysta (neišsigąskite).
5. Įkaitinkite orkaitę iki 230°C, tešlą išpilstykite į formas ir statykite į antrą nuo apačios pakopą. Po 15 min. temperatūrą sumažinkite iki 180°C.
6. Kepkite apie 50 min. Leiskite visiškai atvėsti ir tuomet išverskite kaneles iš formos.
7. Alain Ducasse rekomenduoja iškepusioms gražuolėms leisti pailsėti dar bent 7 h ir tik tuomet ragauti 😉

Skanaus iki mėnulio ir atgal!