Pirmuosius mano įspūdžius apie Hagą ir, ką reikėtų pirmiausiai padaryti čia atvykus, galite rasti pirmame įraše. Šįkart apie žemiškesnius dalykus. Net ir tvarkantis visą biurokratiją valgyti norisi, o žinant, kad rytinės kavos negeriu be pieno, o be rytinės kavos nelipu iš lovos (cha cha 🙂 , patį pirmą atvykimo vakarą keliavome ieškoti TO pieno. Mums pasisekė, nes maisto parduotuvė visai šalia mūsų namų, pėstute lygiai 5 minutės kelio. Apskritai Olandijoje man viskas yra veik šalia, ypač po trijų metų Minske, kur be mašinos – kaip be rankų.
Olandijoje yra visa galybė maisto prekių parduotuvių tinklų: Albert Heinj, Jumbo, Dirk, Lidl, Spar, Aldi ir kt. Kadangi perkamės Albert Heinj parduotuvėse, dalinsiuosi patirtimi apie šį tinklą. Dar kartą akcentuoju, kad maisto prekių parduotuvėse lietuviška kortele atsiskaityti nepavyks, todėl turėkite grynųjų arba vietinio banko kortelę (nedidelės išimtys Amsterdame turistų zonose).
Kaip minėjau, šalia namų yra nedidelė šio tinklo parduotuvėlė, bet, kai prisireikia rimtesnio užpirkimo, važiuojame į XL tipo parduotuvę. Albert Heinj lojalumo kortelę pasiėmėme dar tą patį pirmo atvykimo vakarą. Jos dalinamos nemokamai, o parėjus namo reikia ją užregistruoti internetu. Rekomenduoju iš karto atsisiųsti Albert Heijn programėlę, kurioje nešiositės virtualią lojalumo kortelę, bet ir matysite asmeninius pasiūlymus, einamosios savaitės specialius pasiūlymus, o taip pat galėsite padaryti užsakymą į namus. Kažkaip panašaus į Maxima ir Barborą, tik čia jos abi gyvena po vienu stogu 🙂 Taip pat turi savitarnos skanavimo sistemą, kuri be išimties funkcionuoja visose tinklo parduotuvėse. Taip ir apsipirkinėjame naudodami savitarnos skanavimą, nes taip galima kontroliuoti biudžetą bei daug greičiau apsisukti parduotuvėje.
Kalbant apie pinigus, ne kartą teko girdėti pasakymą, kad olandai labai taupūs. Ir tas tiesa. Olandams patinka pirkti tai, kas su nuolaida. Idealu 1+1. Tokios prekės iššluojamos kaip mat. Kita vertus, kainos čia aukštenės nei Lietuvoje, tad kodėl nesusimažinus išlaidų. Tarkim, 1 kg bulvių kainuoja 1 eurą, kiaušinių kaina nuo 2.50 euro, obuolių 1 kg apie 1.50-2 eurai. Itin originali daržovių ir vaisių kainų sistema: dalis kainų nurodoma už pakuotę, dalis už vienetą, dar kita dalis už 0.5 kg ar 1 kg. Pradžioje niekaip negalėjome suprasti, kodėl nurodyta kaina viena, o pasvėrus kaina dvigubai išauga. Teko atidžiau nagrinėti etiketes. Tik čia su tuo skaitymu velnias kišo koją pirmomis dienomis.
Taigi… grįžtam prie pieno. Atrodytų, na kas čia sunkaus, pienas visur yra pienas. Stovim ties ta pieno lentyna didelėm akim ir nu…’bio’, kažkas dar olandiškai parašyta. Negelbėja nei anglų, nei vokiečių. Šalia tikrai matau, kad riešutų pienai sustatyti, tai gal ir šis koks be laktozės, veganiškas. Juolab, kad ant jo ir kažkoks ženklas uždėtas. Aptarinėjam lyg rinkdamiesi metų automobilį. Pasvarstę, kad nu gal bio – tai visgi eko, imam ir nevargstam. Kitas rytas parodė, kad neklydom. Viskas su tuo pienu gerai. Tiesiog tas pienas ekologiškas buvo. Kitokio ir nėra. O kad nekiltų nesusipratimų, pradėjome naudotis Google Translate su automatiniu vertimu fotoaparato pagalba – tereikia laikyti ties norimu išversti tekstu ir jis akimirksniu išverčiamas. Tiesa, geriau verstis į anglų kalbą, nei lietuvių.
Bėgant dienoms ir savaitėms pastebėjau, kad čia keistai daug ekologiškų prekių, ypač daržovių ir vaisių. Tarkim burokėlių kitokių net nebūna žalių, tik ekologiški, žinoma, už atitinkamą kainą. Priešingu atveju pirk virtus, vakumuotus. Užtat sūrių pasirinkimas toks, kad man tame skyriuje pakrinka nervai ir užleidžiu vietą vyrui. Šviežios mėsos ir žuvies skyrių, prie kurių mes įpratę, nėra. Visa mėsa ir žuvis būna pjaustyta ir vakuumuota. Salotos, t. y. žalieji lapai, pakuojami gan didelėmis pakuotėmis ir tai gan patogu, jei šeima iš kelių asmenų. Didelė pasiūla paruoštukų – sriuboms, salotoms ir kitiems patiekalams, t. y. supakuota tai ir tiek, ko ir kiek reikia pagaminti tam tikrą patiekalą ar jo esminę dalį.
Savo pamėgtų švaros priemonių Frosch šiame tinkle neradau. Jos parsiduoda ekologiškų prekių parduotuvėse, paprastai elektroninėse, ir kainuoja 2-3 kartus brangiau nei Lietuvoje. Bandžiau įminti kainos mįslę, bet nepavyko. Juolab, kad gamintojas Vokietija, kuri vos už kelių šimtų kilometrų. Taip pat Olandijoje nėra grietinės. Mistika. Teko interneto platybėse skaityti, kad lyg prieš keletą metų buvo bandytas įvesti į rinką šis produktas, bet neprigijo. Tiesa, galima rasti grietinės pusseserę panelę crème fraîche iš Prancūzijos, kuri parduodama grakščiais nedideliais indeliais. Olandai turi savo kwark, išvertus iš olandų kalbos reikštų varškė, bet nei varške, nei grietine tas produktas man nekvepia. Labiau primena tirštą jogurtą. O varškės čia taip pat nėra. Neradau ir citrinos rūgšties.
Labai gerai išvystyta elektroninė prekyba, todėl prekes, kaip ir Lietuvoje, galima užsisakyti į namus arba pasiimti iš atsiėmimo punktų. Tiesa, galite tekti primokėti už paslaugą.
Dar paporinsiu vieną istoriją, susijusią su Albert Heinj. Pasiėmusi lojalumo kortelę, ją užregistravau. Nebepamenu, bet, berods, reikėjo parsisiųsti programėlę. Na ok. Programėlė yra. Ir ten jau nuo pirmos dienos visokie pasiūlymai ir t. t. O žiūriu, rašo apie kažkokius kuponus. Paspaudžiu, skaitau, programėlė kažko klausia, lyg apie taupymą, lyg apie kažką. Pasirenku vieną iš opcijų. Nukeliavus kitą kartą į parduotuvę, nuskanavus visas prekes paduodu lojalumo kortelę kasininkei ir galutinė suma padidėja. Susimoku, pasiimu čekį ir namie jį gerą pusvalandį analizuoju pasidėjusi šalia skaičiuotuvą. Randu, kad kažkodėl prie mano sumos buvo pridėta veik 10 eurų. Čekis tai olandiškai, bet suvedu, kad čia kažkaip susiję tais kuponais. Stebuklingu būdu susirandu programėlės klausimų-atsakymų skyriuje apie tuos taupymo kuponus. Verčiuosi google pagalba pastraipą po pastraipos ir suprantu, kad jų esmė, kad prie kiekvieno pirkių krepšelio prisimuojama apie 10% nuo pirkimo sumos, kuri yra kaupiama iki 49 eurų, o po to ten ją kažkaip galima susigrąžinti + dar gauni kelis eurus papildomai. Nu ačiū, gal ne. Istorija baigėsi tuom, kad nuėjau į parduotuvės info centrą, atsisakiau šios paslaugos, “sutaupyti” pinigai man buvo grąžinti, o aš persižengnojau ir prisiekiau daugiau nieko niekur nieko nespausti, kol nebus išversta į lietuvių, anglų ar rusų kalbas.
Grįžtant prie maisto galiu pasakyti, kad lietuviškos grietinės vis tik radome. Vyro kolegė vieną dieną užrodė Vlardingene esančią parduotuvę “Baltic Store“. Kiek man žinoma, šios parduotuvės savininkas latvis. Pastebėjau, kad parduotuvėje lankosi Lietuvos kaimyninių šalių atstovai, o prekės yra iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos. Ten galima rasti lietuviškos grietinės, varškės, varškės sūrelių, konservuotų prekių, miltų, cukraus, rūkytų dešrų, giros, alaus, duonos, šokoladų ir saldainių ir pan. Tikra atgaiva lietuviškai širdžiai.
Nepaisant to, kad iš esmės viską galima rasti tinklinėse parduotuvėse, Olandijoje gana populiarios mėsinės – slagerij. Ten galima įsigyti maltos mėsos, nemaltos, pusgaminių, aukščiausios kokybės steikų iš Argentinos ir pan. Kainos kartais kandžiojasi, bet mėsos kokybė fantastiška. Šalia mūsų yra mėsinė Matla.
Stiprieji gėrimai parduodami atskirose specializuotose parduotuvėse. Tiesa, alaus ir vyno rasite ir tinkluose, tačiau mano someljė keliauja į Gall&Gall parduotuves. Jos iš esmės priklauso Albert Heinj tinklui, dažniausiai randasi šalia jų, tačiau turi atskirą savo lojalumo sistemą. Norėdami gauti ypatingų pasiūlymų, turėsite įsigyti narystės kortelę. Ji kainuoja 10 eurų metams ir, kaip suprantu, gana greitai atsiperka, nes pasiūlymai plaukia ir plaukia 🙂 Vyras prašė nedrausti šio vienintelio malonumo šiuo metu, tad baras namuose plečiasi. Kiekvienam savo – jis vynų paieškose, o aš – konditeriniuose reikaluose. Jau pavyko rasti bent kelias konditerinėmis prekėmis prekiaujančias parduotuves ir netgi Cash&Carry analogą čia.
Visose prekybinėse zonose rasite gėlių parduotuvėles. Gėles, o gal tiksliau rašyti tulpes, olandai perka glėbiais. Tulpių kaina net ir žiemą juokinga. 10 vnt. galima nupirkti už 2-3.5 euro, o kur dar dažnai pasitaikantys pasiūlymai 1+1. Vienetais gėlės pardavinėjamos su išimtimis. Vaikštinėjant miesto gatvelėmis į akis krenta galybės mažyčių vazonėlių su įvairiais augalais prie namų, tad olandui yra įprasta ne tik puošti namus skintomis gėlėmis, bet ir namų aplinką apsodinti įvairiais augalais.
Šį kartą tiek. Nepamirškite laukti mano jaukių receptų ir kasdieninių pasakojimų iš Hagos!
—
EN
My first steps in the Hague you can find both in Lithuanian and English here. Despite of all bureaucracy we faced on first arrival days, we needed to eat sometimes though. Almost everybody, who knows me, can say that I do not get out of my bed without morning coffee and coffee without milk is total tragedy. So we went for finding a milk on the first evening in the Hague. We were lucky as the food store is near our living place – it takes only 5 minutes on foot. In general it seems to me that everything is quite in the near in the Hague, especially after 3 years in Minsk, where the car is must to have.
There are quite lot of supermarket chains such as Albert Heinj, Jumbo, Dirk, Lidl, Spar, Aldi, etc. in the Netherlands, however Albert Heinj is supposed to be the largest supermarket chain. As we make our food purchases in Albert Heinj, I will write my experience there. Once again I would like to assure you, that you will be denied to use Lithuanian banks cards when purchasing food. I am not sure how it works with the cards of other countries.
As the food store is quite small near the home, so we are going to XL one when needed. We took bonus card of Albert Heinj during the first visit. It is free and usually placed near Information desk. To get all the benefit of the bonus card you need to register it downloading app. It is really convenient as app includes your bonus card, personal and general week offers as well as it can be used for online orders or self scan function. I like the most that self scanning service is well developed and it takes less time to make shopping in the store.
Talking about money I’ve already heard several times that the Dutch are very frugal. IMHO, it is truth. It seems that the Dutch love to buy when it is sale, discount, bonus. The most willing variant is 1+1. As the prices are higher than in Lithuania, so why not to reduce the expenses. Some prices comparing to Lithuanian ones were shocking for me: 1 kg of potato costs 1 euro, 10 eggs price from 2.50 euro, 1 kg of apples ~1.50-2 euro. The price system of the vegetables and fruits is very original: some prices are indicated for package, some for 0.5 kg or 1 kg, and the other for piece. In the beginning we were confused as we saw one price near vegetable or fruit, but the other in the check. We were forced to analyze the price labels more carefully, but sometimes it was quite tricky because of the language.
And now let’s go back to the milk. Probably you think what the problem could occur as the milk is the milk everywhere. Though we found diary products section, we were standing and deciding what milk to buy. It was written ‘bio’ , however the nut milks stood in the near, so it was tricky to decide what milk we were picking. The next morning showed that the milk was right and later we translated in google that ‘bio’ means nothing more than eco. We discovered that google has scan function for translating immediately and I use it now in any case needed.
After some shopping I noticed that quite lot of eco goods are offered in food stores, especially vegetables and fruits. Naturally their price is higher than non-eco ones. Although you can loose your head from the variety of cheeses and all fresh meat and fish is sliced and vacuumed. There is no fresh meat & fish section as we are got used to in Lithuania. What I really like is huge packages of salads as we are family of four. It seems the Dutch like buying already packed ingredients for particular dish as various soups, risotto, etc.
I could not find my favorite cleaning and washing items Frosch nowhere. As I found out later, they can be bought in some eco items shops and cost 2-3 times more than in Lithuania. It seemed quite crazy for me as both countries – LT and NL – are EU countries, Frosch products are produced in Germany, but the difference between prices is enormous.
I couldn’t find sour cream as well as citric acid here too. I would not die without them, however Lithuanian use sour cream quite often in their kitchen. As I read in the internet, sour cream was tried to introduce to Dutch several years ago, but it was unsuccessful try. However you can buy madam crème fraîche (the cousin of sour cream) from France, which is sold in elegant small packages. I should add that the Dutch have kwark, what means cottage cheese, but I should assure you that this diary product has nothing in common neither with cottage cheese, nor with sour cream. IMHO, it is more similar to a yoghurt. And I will reveal you below where sour cream can be found in the Netherlands still.
The online trade is developed very good here, so you can order the goods for home delivery. The online ordered food can be picked up at pick-up points too. Additional fees for delivery service can be charged.
I’d like to come back to bonus card. I had quite silly case with it in the beginning. When I took new bonus card, I’ve registered it and downloaded app to my phone. Because of my curiosity I started to look at what info is in app and found something about koopzegels. Somehow I thought it is related to the coupons, I believed it meant some discounts. The question appeared and I chose the answer. I believed I expressed my will to participate in the discount programm. Ohh, if I would knew… Next time I went to make purchase and I noticed that my total amount was slightly higher after I used bonus card. The red light turned on. I came home and made little investigation on my check. I paid nearly additional 10 euros and couldn’t understand clearly for what, but I felt already it was something in connection with these koopzegels. As I found out later, it is system that you can buy these coupons with every your purchase and when the indicated sum is reached you can use it in somewhat way. Silly me! It was good lesson if you don’t understand, translate or ask at Information desk. The story ended happily – I asked at Information desk I wanted to end the coupons purchase and they returned the money back.
So and the sour cream as well as other goods from Lithuania, Latvia and Belarus can be bought in Baltic Store in Vlardingen. As far as I know the owner is from Latvia and you can meet representatives from all neighbour countries of Lithuania. The only one disadvantage of this shop that you are never sure if you find the good on your visit day, but still it is the option to get something familiar to us.
Slagerij – Butcher shops – are quite popular in the Netherlands. As all the meat is packed in the supermarkets, here you can find fresh ground meat, in pieces, marinated meat, steaks from Argentina, etc. The price witness the quality. We tried some meat from nearest butchery Matla.
Strong drinks are sold in specialized shops. Of course you can find beer and wine in supermarkets, but my sommelier goes to Gall&Gall shop. Though this chain is part of Albert Heinj and located near these food shops, it has its own memberhip system. If you want to get and advantages, you should by memebership which costs 10 euro per year. As I understood it is worth indeed, as the offers follow you in every step.
In all shopping areas you will find flower shops. The flowers, in particular tulips, are budgetary and the Dutch buy them in big bunches. As from now on do I. 10 tulips could cost 2-3.5 euro and often they have offers 1+1. The Dutch love not only to decorated with flowers their homes, but also the outside of the house. I’ve already noticed a lot of small flowerpots near the entrances or in the terracies while walking down the streest of the Hague.
This time that’s all. Stay tuned for lovely recipes from my kitchen and my daily life posts from the Hague!